Kaip sumažinti ir išvengti nugaros skausmo?

Nugaros skausmo šaltiniai ir priežastys

Mokslininkų teigimu, net 80% nugaros skausmą sukeliančių priežasčių būna nespecifinės kilmės. Kitaip tariant, medikams dažniausia nepavyksta rasti specifinės skausmo priežasties - vėžio, infekcijos, lūžio ar uždegimo. Nors įprasta manyti, jog bene dažniausia nugaros skausmo priežastis yra užspaustas nervas, tačiau dėl šios problemos kenčia tik 15% besiskundžiančių nugaros skausmais. Tad ar tikrai taip paplitęs nespecifinis nugaros skausmas neturi konkrečios priežasties? Į šį klausimą paprašėme atsakyti Vidmantą Zavecką, VšĮ „Sveiko stuburo mokykla“ konsultantą, norvegų neuroraumeninės aktyvacijos (Neurac) metodikos lektorių, kineziterapeutą.

Koks gali būti nugaros skausmas?

Norint suprasti jus kamuojančio nugaros skausmo priežastis, reikia atpažinti nugaros skausmo tipus. Įprastai laikoma, jog nugaros skausmas gali būti:

uždegiminis - pavyzdžiui, atsiradęs dėl išvaržos, kuomet pažeidžiami audiniai;

mechaninis - kai skausmas jaučiamas kūnui esant tam tikroje pozoje ir atliekant tam tikrus judesius: einant, gulint, siekiant užsirišti batus, keliant, verčiantis lovoje ir pan.

Kokie pagrindiniai skausmo šaltiniai?

Nors nugaros skausmo šaltinių gali būti įvairių, tačiau dauguma specialistų sutaria, jog pagrindiniais skausmo anatominiais šaltiniais galima laikyti:

stuburo diskus esančius tarp slankstelių;

smulkiuosius stuburo sąnarius, padedančius judėti slanksteliams tarpusavyje;

aplinkinius liemens raumenis.

Tačiau šie skausmo šaltiniai nebūtinai yra ir skausmo priežastis. Dažniausia nugaros skausmo priežastys yra kur kas žemiškesnės ir paprastesnės.

Kokios pagrindinės skausmo priežastys?

Esant nespecifiniam skausmui dažniausiai nustatoma ir osteochondrozė, liaudiškai dar vadinama ataugomis. Todėl dažnai klaidingai manoma, jog tai ir yra pagrindinė skausmo priežastis. Tyrimai rodo, kad nėra tiesioginės sąsajos tarp stuburo anatominių pakitimų, matomų rentgeno nuotraukoje ir skausmo stiprumo.

Dažniausiomis nespecifinio nugaros skausmo priežastimis gali tapti:

patirta trauma ar sužalojimas, kai net ir sugijus toliau saugoma ir vengiama apkrauti buvusi pažeista dalis – nusilpsta gilieji raumenys, todėl padidėja apkrova pačiam stuburui;

organizmo kitos kūno dalies perkrovimas ir raumenų pertempimas kaip atsakas į patirtą traumą – įsitempia ir persitempia per daug dirbantys raumenys (dažnai kitos pusės), to pasekoje atsiranda skausmingi spaudimui raumenų trigeriniai taškai;

fizinis pasyvumas, kuomet dėl sumažėjusio bendro pajėgumo tampa sunku judėti, tačiau to reikalauja kasdieninių ar darbinių užduočių atlikimas;

netaisyklingas fizinis aktyvumas, kuomet vietoje subalansuoto raumenų darbo pradeda dominuoti vienos pusės raumenys ir todėl padidėja apkrova tarpslanksteliniams diskams bei šalia jų esantiems smulkiesiems stuburo sąnariams;

aplinkos veiksniai, pvz. darbo ergonomika ar miego kokybė.

 Kaip pradeda skaudėti?

 Skausmui užsitęsus ilgiau nei 3 mėn, atsiranda tos kūno vietos raumenų slopinimas - organizmas nori apsaugoti tą vietą ir nejudinti, neapkrauti.   Tuomet kiti raumenys turi daugiau dirbti, tam, kad kompensuotų užslopintų raumenų funkciją. Ką tai reiškia? Vieni žmogaus kūno raumenys       nuolat yra pertempti, „veža“ visą krūvį, o kiti – atsipalaidavę, judesiuose nedalyvauja. Taigi skausmas atsiranda dėl nuolatinės mechaninės       perkrovos raumenyse, stubure, nervuose.

  Kaip sumažinti ar išvengti nugaros skausmo?

 Norint efektyviai sumažinti ir išvengti nugaros skausmo, remdamasis tarptautine ir asmenine praktika, rekomenduoju atsižvelgti į šiuos žemiau     išvardintus veiksnius. 

 Ergonomikos sąlygų tobulinimas. Darbo aplinkoje svarbu išlaikyti neperkrautą kūną ir/arba reguliariai jį atpalaiduoti. Svarbu išmokti taisyklingų     kūno padėčių sėdint, stovint, judant, bei daryti aktyvias pertraukas darbo metu. Tai atpalaiduoja įtemptus raumenis ir padeda ilgiau išlaikyti dienos darbingumą. Tam tinka bendros (ėjimas, lipimas laiptais) ir specifinės (specializuotos mankštos) fizinio aktyvumo didinimo priemonės, kurias įmonė pasirenka pagal individualias galimybes.

Raumenų disbalanso mažinimas. Pertemptus raumenis reikia atpalaiduoti – taip sumažės skausmingų vietų aktyvumas raumenyse. Tam tinka taškinio spaudimo masažas ir raumenų ištempimo pratimai atliekami be skausmo. Nusilpusius raumenis reikia išmokti be skausmo įtempti (aktyvuoti) ir po to sustiprinti. Tam tinka giliųjų raumenų aktyvavimo pratimai iš palengvintų, tačiau nepatogių kūno padėčių, laipsniškai pereinant prie didėjančio krūvio su savo kūno svoriu. Esant užsitęsusiam arba nuolat besikartojančiam nugaros skausmui, raumenų disbalanso problematika gali būti labai individuali, todėl norint ją efektyviai mažinti, būtinas specializuotas ištyrimas testuojant rankų, kojų ir liemens raumenų grandis.

Miego aplinkos gerinimas. Esant kokybiškam pasyviam poilsiui miego metu atsistato gyvybiškai svarbios funkcijos, kurios sekančią dieną užtikrina gerą savijautą ir darbingumą. Stuburo tarpslankstelinių diskų, kurių pažeidimas sukelia išvaržą, nukrovimas nakties metu padeda jaustis pailsėjus. Per kietas ar per minkštas čiužinys trukdo išlaikyti stuburą optimalioje padėtyje. Taip palaikoma papildoma įtampa ir trukdoma  pertemptiems raumenims pilnai atsipalaiduoti po darbo dienos kad pasiruošti kitos dienos krūviui.

Sistemingai šalinant veiksnius, kurie gali turėti provokuojančios įtakos skausmo pirminiam ar pakartotinam jutimui, galima sėkmingai sumažinti arba net gyventi nejuntant nugaros skausmo.