Saldus miegas ir patogiausių čiužinių istorija

Žodžio kilmė ir antikinis čiužinių komfortas

Kada prasidėjo saldaus miego ir patogių čiužinių istorija? Žodžio „čiužinys“ kilmės istorija paini. Ankstyvosios italų kalbos žodis „materazzo“ skolintas iš senesnio arabiškojo -„matrah“, kuris reiškia „pagalvę žemei“. Taigi šiuolaikinės čiužinių pramonės priešistorė siekia net pačius antikos laikus.

Jau Homero Odisėjoje buvo rašoma apie išpuoštas lovas, pagamintas iš keturių pėdų rėmų, kurie aptempti jaučio odos diržais ir uždengti kailiais, kilimais, vilnoniais bei lininiais apvalkalais. Tuo metu graikų lovų rėmai buvo gaminami iš medžio, o lovų kojos su pakilimu (beveik kaip atlošas galvūgalyje) buvo puošiamos, išdrožinėjamos. Graikų čiužiniai buvo užpildomi natūraliu vilnos pluoštu ir klojami ant ištemptų jaučio odos diržų. Taigi saldus miegas lankė ir antikines civilizacijas.

Romėnų lovų konstrukcija priminė tuos pačius graikų sprendimus. Romėniški miegamieji buvo itin prabangūs, o jų čiužiniai buvo užpildomi meldais, šienu, žąsų bei gulbių plunksnomis. Archeologinių kasinėjimų Herculaneum metu, regiono, kuris dar 79 metais nukentėjo nuo Vezuvijaus išsiveržimo, buvo surastas vaiko lopšys. Šis lopšys buvo rastas eilinio Romos vergo namuose, taigi net ir žemesnės kastos žmonės galėjo leisti sau saldaus miego komfortą. Arabiškų čiužinių miego tradicijos buvo tęsiamos ir 12-13 amžiuje, Kryžiaus žygių laikais. Būtent dėl riterių kultūrinių mainų vakarus pasiekė „matrah“ ir saldus miegas.

Mus lanko saldus miegas būtent dėl šios ilgos čiužinių istorijos, tačiau šiuolaikinių čiužinių pramonės sprendimus labiausiai įtakojo Naujieji laikai ir to meto vokiška prabanga. Tuo metu aukščiausieji sluoksniai miegojo ant kelių pagalvių ir čiužinių sluoksnių. Tuo tarpu žemesnio sluoksnio atstovai miegojo ant maišų, prikimštų meldais, pelais ir šiaudais. 19 amžiuje atėjo tam tikra čiužinių revoliucija. Jie buvo gaminami iš trijų dalių. Tik nuo antro pasaulinio karo čiužiniams pradėta skirti daugiau dėmesio, reikalavimai gamintojams taip pat išaugo. Tuo metu pradėti naudoti nauji užpildai, lateksas ir poliuretano putos (PUR). Ir šiandien mes vadovaujamės tais pačiais, gal kiek papildytais standartais, gamindami čiužinius.
 

Saldus miegas priklauso ir nuo čiužinio kietumo

Šiandien galima įsigyti pačio įvairiausio kietumo čiužius. Nors griežtos čiužinių kietumo reglamentacijos nėra, kiekvienas gamintojas turi savus kriterijus ir lygmenis. Tradiciškai gamintojai skirsto čiužinius į tris lygmenis. Idealiausias būdas nustatyti reikiamą čiužinio kietumą - miegančiojo svoris.

Trys kietumo lygmenys:

I.                Minkštas - sveriančiam iki 60 kg;

II.               Vidutiniškas - sveriančiam iki 80 kg;

III.              Kietas - sveriančiam virš 80 kg;

Galima rinktis ir tokius čiužinius, kurių kietumas kaskart gali būti keičiamas. Didžiausia klaida renkantis čiužinį - neatsižvelgimas į miegančiojo svorį, kūno formas, ūgį, gyvenimo būdą bei sveikatos būklę. Taigi, kiekviena lova turėtų būti idealiai pritaikyta prie miegančiojo poreikių. Renkantis lovos rėmus svarbu atsižvelgti ir į kūno regeneraciją. Svarbiausia, kad stuburas išsilenktų natūraliai, dvigubos S forma, o tarp galvos ir stuburgalio liktų tarpas - išlinkimas. Jei miegate ant šono, jūsų pečiai ir dubuo turi įdubti taip, kad susidarytų tiesi liniją. Jei čiužinio kietumo lygmuo nustatytas, svarbu pritaikyti ir tinkamą aukštį. Aukštesni čiužiniai atsparesni nelygumams. Idealiausias aukštis  - apie 16 cm ir daugiau.